- iškėtojimas
- iškėtójimas sm. (1) 1. → iškėtoti 1: Šakų iškėtójimas Kp. 2. refl. → iškėtoti 4 (refl.): Nina, žiūrėjusi aplink save iš po galingo antakių išsikėtojimo, staiga pasilenkė prie Ulios rš. 3. prk. → iškėtoti 5: Nuomonės sukergtinos iš atžvilgio į reikšmės iškėtojimą LTI230. \ kėtojimas; iškėtojimas; prakėtojimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
